Geštalt konsultacijos ir psichoterapija

Kitaip apie skaitymą

   Nesiimsiu nagrinėti biblioterapijos, kaip meno terapijos rūšies, kaip užimtumo terapijos, tiesiog trumpai apie skaitymo procesą, apie skaitymo malonumus, kartu  apie psichoterapiją kaip sveikimą, skaitant.                           

   Laikas su knyga kartais gali atstoti apsilankymą pas psichologą ar psichoterapeutą. Nuo gilios senovės, kai dar psichologija, psichoterapija, psichiatrija nebuvo užgimusios kaip mokslo šakos, legendos, mitai, sakmės ir pasakos buvo terapiniai žmogaus palydovai.  Žmonės, neturėdami supratimo apie gydymą žodžiu, sėsdavo vakarais ratu ir porindavo įvairias istorijas. Ar nieko jums tai neprimena? Taip, tai grupinės terapijos užuomazgos. Atsiradus rašytiniam žodžiui , tos istorijos ir sakmės sugulė ant popieriaus lapo ir šiandien yra prieinamos kiekvienam. Terapinis  pasakojimas gyvas šeimose, kur tėvai skaito pasakas vaikams, individualus prisilietimas prie terapijos vyksta kaskart, kai jūs paimate knygą į rankas.  Tobulėjant  skaitymo kultūrai, pasigendame  žmogiškojo ryšio. Perskaityta knyga, iš jos pasisemta energija, neturi kur toliau plisti, žmogus nešiojasi su savimi tą patyrimo džiaugsmą, bet neturi su kuo juo pasidalyti...iškilę klausimai, įstrigusios mintys kutena krūtinę, bet  žmogus neranda saugios erdvės šiems įspūdžiams paleisti, pasidalinti jais... Neužbaigtas geštaltas plazda kaip paukštis uždarytas narvelyje...

   Knyga puikiai atlieka  patarėjo ir pagalbininko rolę. Neįkyriai, jums tinkamu tempu, jūsų pasirinktu laiku jus moko gyvenimo išminties, leidžia istorijos veikėjuose pamatyti save, suprasti savo elgesį, išmokti kitokių elgesio modelių. Knyga nesimėto patarimais, žmogaus neįpareigoja jų laikytis, ji kartu gali ir relaksuoti ,ir versti mobilizuotis, ji kaip vaistas nuo visų ligų. Kiekvieną vaistą skiria gydytojas, jis  prižiūri pacientą, nukreipia sveikimo linkme... Kas gali skaitytojui atstoti gydytoją? Šią funkciją profesionaliai atlieka psichoterapeutas.

   Skaitymas taip pat yra: suvokimo procesas, aiškinamasis procesas, sąvokinis ir mąstymo procesas. Sąvokinis galvojimas reikalingas sąveikai su reikšme. Skaitytojas interpretuoja tai, ką skaito, asocijuoja su savo buvusia patirtimi ir po to perkelia į idėjos, ryšių ir kategorijų terminus. Skaitymas yra bandomųjų sprendimų ir interpretacijų formavimo bei spėjimų tikrinimo, taisymo ir patvirtinimo procesas. Kadangi puslapyje atspausdinti žodžiai patys savaime neturi prasmės, skaitymas visada turi eiti po duotos informacijos ar po to, kai kas nors pamatyta. Skaitydami apie nepažįstamus reiškinius ar kitokius objektus turime įjungti ir vaizduotės mechanizmą, kad galėtume suprasti tai, ką skaitome.

   Terapinės istorijos leidžia jums savo situaciją pamatyti iš įvairių pusių, lyg pasimatuoti problemos vienokį ar kitokį sprendimą. Galite neskausmingai pamatyti savo problemų sprendimo pasekmes. Kartais istorijos apšviečia tamsiausius žmogaus  sielos užkaborius ir parodo senai pamairštais laikytus skaudulius, kartais jos veikia kaip padidinamasis stiklas, kai krislą leidžia apžiūrėti kaip rąstą. Iš kitos varpinės pažvelgus į savo situaciją, žmogus gali rasti naujų, jam patčiam netikėtų sprendimo būdų. Gydomoji pasakojimų  galia , vadinama terapine galimybe. Nesunkus siužetas, paprasti veikėjai leidžia gerai įsiminti tokius pasakojimus, todėl jie turi savybę plisti iš lūpų į lūpas kaip ir senais laikais. Išminties perliukai užmaskuoti pasakojimo smiltyse išnyra būtent tada, kai žmogus susiduriate su analogiška ar panašia situacija, kuri apsakyta pasakojime, ir lengvai ir neskausmingai leidžia daryti teisingus sprendimus. Išmintis pasiekiama ranka…

   Imdami knygą į rankas nesusimąstome apie patį skaitymo procesą, o jug tai labai sudėtingas ir komplikuotas veiksmas. Skaitymas reikalauja iš skaitytojo labai specializuotų žinių. Skaitymas yra žmogaus elgesio išraiška. Tempas, būdas, maniera viskas atsispindi skaitymo ypatumuose. Tai užmaskuota elgesio forma.  Skaitymo apibrėžime teigiama, kad skaitymas yra grafinių simbolių interpretacija, kuri reikalauja ne tik pažinti simbolius, bet juos ir asocijuoti su atitinkamomis reikšmėmis. Skaitymas reikalauja atpažinimo ir supratimo. Tai apie skaitymo mechaninį aspektą, bet yra ir kitas skaitymo aspektas – tai kalbos ir bendravimo procesas. Skaitytojas bendrauja su idėjomis, netiesiogiai bendrauja su rašytoju ir kūrinio veikėjais. Be skaitytojo aktyvaus įsibrovimo į rašytojo simbolių pasaulį nevyksta transakcija. Reikšmę žodžiams skaitytojas gauna tuomet, kai jis apdoroja simbolius, susiedamas juos su savo patirtimi. Kai šviesos spinduliai nuo spausdinto puslapio pakliūna į akies tinklainės ląsteles, signalai per optinį nervą siunčiami į smegenų vizualinius centrus. Skaitytojas grafiniams simboliams turi suteikti prasmę. Grafiniam simboliui jis turi priskirti reikšmę. Dažnai lemiamas skaitymo veiksnys yra ne tai, kas parašyta puslapyje, o veikiau tai, ką grafiniai simboliai reiškia skaitytojui.

   Kartais skaitymo procesui priskiriami ir  nebūti dalykai. „…Skaitymas yra morališkai neutralus: pats savaime jis neugdo dorybių ar meilės nors ir nevykėliui, bet vis dėlto artimajam. Skaitymo malonumu gali mėgautis ir tironas, ir mizantropas. Skaito, ko gero, ir žmogžudžiai.“- rašo filosofė Jūratė Baranova. Tačiau, ką kiekvienas iš skaitymo pasiima sau, tai jau individualus reikalas. „Skaitymas tapo gyvenimo būdu, profesija, egzistencine būtinybe“- tokia asmenine patirtimi dalijasi J.Baranova.

   Knygų įvairovė ne vieną skaitytoją įvaro į kampą, kaip atsirinkti ,ką skaityti, kaip skaityti ir kada skaityti? Nesinori laiko gaišti neįdomiems, ar nieko neduodantiems skaitalams, tokių prisiskaitome prabėgomis. Verta turėti asmeninį patarėją knygų skaitymo klausimais, juo gali tapti psichoterapeutai, psichologai, meno terapeutai. Visų jų uždavinys yra skatinti jus skaityti.

   Jie gali padėti išsirinkti knygas, kurios vestų į aukštesnį supratimo lygį, paskatinti skaityti tas knygas, kurios daro teigiamą įnašą kultūriniam, socialiniam ir etniniam vystymuisi.

   Psichoterapeutas privalo būti gerai susipažinęs su knygomis, kurias rekomenduoja. Jis turi žinoti kiekvieno žmogaus specifinius interesus. Norėdamas padėti jums lavinti skaitymo skonius, jis turi atsižvelgti į interesų struktūrą, savarankišką skaitymą, medžiagos prieinamumą ir kiek laiko turite laisvalaikio skaitymui. Žmogaus pažinimui, bendravimui  reikia laiko ir erdvės – terapinės erdvės.

   Painter teigimu,“… skaitymo įpročio visam gyvenimui sukūrimo raktas yra suinteresuotas mokytojas, kuris padės įgyti pagrindinius skaitymo įgūdžius.-( Божович Л..И. Личность и ее формирование в детском возросте. М., 1968.)

   Linkiu jums rasti teisingą kelrodį į skaitymo šalį, teisingą švyturį jūsų asmeniniame kelyje ir didelį malonumą su knyga rankose.