Geštalt konsultacijos ir psichoterapija

Emocinio intelekto lavinimo programa

Emocinio intelekto lavinimo programa: Augti ir auginti

Emocinis intelektas (EI) yra asmens gebėjimas atpažinti savo ir kitų žmonių emocijas, išsiaiškinti skirtingus jausmus ir tinkamai juos įvardinti, naudoti emocinę informaciją, kad galėtumėte vadovauti mąstymui ir elgesiui, valdyti ir koreguoti emocijas, kad prisitaikytumėte aplinkoje arba pasiektumėte tikslą (-us).

EI apima tris gebėjimus:

- emocinį sąmoningumą, įskaitant gebėjimą identifikuoti savo ir kitų emocijas;
- gebėjimą naudoti emocijas ir pritaikyti jas tokioms užduotims kaip mąstymas ir problemų sprendimas;
- gebėjimą valdyti emocijas, padaryti žmones laimingus ar juos nuraminti.

Humanistinės pedagogikos kūrėjas, pedagogas ir psichologo Šalva Amonašvilis sakė: „tėvai turi suprasti, kad vaikai atėjo į šį pasaulį ne tam, kad įsisavinus žinias mokykloje įstotų į universitetą, o tam, kad suprastų savo misiją, turėtų gyvenimo tikslų ir jų siektų, o visa tai gali įvykti tik jaunam žmogui subrendus dvasiškai ir turint vertybinį tvirtą pamatą.“

Žmogaus branda yra ne žinių kiekis, o gebėjimas kūrybiškai įsitvirtinti visuomenėje ir rasti savo vietą gyvenime, suvokti, kad atsakomybė už jo paties sėkmę, ateitį yra jo rankose.

Žaidimas – būdas mokyti gyvenimo įgūdžių, laikas skirtas bendravimui, artimumo ryšiui kurti. Geriausi yra tokie žaidimai, kuriuos sudaro 90 procentų vaiko ir suaugusio iniciatyvos ir 10 procentų žaislo.

Multisensorinė erdvė – ne žaislų ar žaidimų kambarys, tai erdvė kupina emocinių dirgiklių, peno visiems pojūčiams, tai vaizduotės lavinimo.

Žaidimas – pasiruošimas gyvenimui, gyvenimo repeticija. Žaidimai: „Namai“, „Šeima“.

Vaidmenų žaidimas – pagrindinis ir turbūt vienintelis būdas vystyti vaiko bendrą intelektą. Žaidimo metu lavinamas kūrybiškumas – gebėjimas rasti nestandartinius sprendimus į standartines užduotis.

Žaidimas yra svarbi vaiko integracijos į visuomenę dalis. Žaisdamas vaikas pažįsta ir suvokia visuomenės gyvenimo taisykles, o kurdamas tam tikras situacijas, mokosi tam tikros elgsenos („Vaikas auga“. A. Vingras, J. Grikinienė, R. Jusienė, V. Žilinskaitė, Alma littera, Vilnius, 2018).

Kam visa tai? Šiuolaikiniai vaikai daug žino, daug matė ir daug moka. Tačiau įdėmiai išklausyti kitą, priimti įvairius elgesio modelius, atpažinti savo ir kitų jausmus ir keisti savo elgesį pagal „nuskaitomą“ informaciją – būtent šių įgūdžių trūksta šiuolaikiniams vaikams.

Žaislai, kurie neskatina vaiko mąstyti, nelavina jo vaizduotės, fantazijos, yra nereikalingi („Vaikas auga“. A. Vingras, J. Grikinienė, R. Jusienė, V. Žilinskaitė, Alma littera, Vilnius 2018).

Programa „Augti ir auginti“ skirta ir vaikams, ir jų tėveliams. Vaikai mokosi ne iš teorijų, pamokslų ar moralų, vaikai mokosi iš pavyzdžio.

Užsiėmimų metu mokomės susipažinti, žaisti kartu ir atskirai, susieti save su lytimi, rasti panašumus ir skirtumus. Mokomės dėmesio koncentracijos, atrandame penkis savo pojūčius, ugdome gebėjimą išsakyti savo nuotaikas, piešiame emocijas, vaidiname, diskutuojame, kalbame ir klausomės, keliame kalusimus ir į juos atsakinėjame.

Mano vardo istorija, kaip mano asmenybės užuomazga. Mano jausmai ir jų matymas veidrodyje. Ar atrodau taip kaip jaučiuosi?

Lyties raiška. Ką reiškia augti link tikro vyro ir tikros moters. Skirtumai ir panašumai. Koliažo technika.

Penki pojūčiai. Interaktyvus tėvų ir vaikų žaidimas. Pažįstu pasaulį per pojūčius.

Pareigos ir atsakomybės. Kaukių pagalba ieškoma būdų ir vaidmenų, kurie leistų lengvai priimti pareigas.

Žaidimas „Namai“. Būdas būti kartu su vaiku, atspindint realaus gyvenimo pagrindinius aspektus.

Piešiu nuotaiką ir emociją. Mokausi dalintis erdve su kitu, rasti bendrų kūrybiškų sprendimų.

Bendravimo šeimoje ypatumai. Trumpametražio filmo peržiūra ir diskusija.

Senoji animacija kupina emocinio intelekto ugdymui tinkamų motyvų.

Augti ir auginti – geros nuotaikos ir sąmoningo buvimo kartu laikas.

Tik pasiekęs asmeninę brandą žmogus, gali sąmoningai auginti kitą.